Gėlė laukymėj žydi,
Blanki, žalsvai ruda.
Ir niekam ji nerūpi,
Atrodo paprasta...

Praplaukia vėjo bangos
Ir lietūs ežerais,
Bet ji viena ir lieka,
Gyvena pažadais...

Nebijo ji jau galo,
Nes žino – nieks neskins.
Kas ims bespalvį kvapą,
Tik žemė ją brangins...