Santrauka:
Kodėl manoma, kad autorius rašo apie save? Todėl, kad jis viską išjaučia savo širdimi.
Slenka vakaras baltu rūku,
Jau seniai medžiuos vėjas nurimo.
Ateini iš vienatvės takų,
Tyliai lauki jausmų pritarimo.
Nutekėjo svaja upeliu
Ir jaunystė seniai nužydėjo.
Patikėti lig šiol negaliu,
Kad pavasaris grįžti galėjo.
Mūsų obelys puošias baltai,
Pinam savo svajonių vainiką.
Tu iš naujo mane suradai
Ir krūtinėj šešėliai išnyko.
O, kokia mūsų meilė gili,
Jeigu rudenio soduose žydi.
Kai dangus, rodos, taip netoli,
Vaivos juostoj vardai užrašyti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-25 23:38:25
Tikrai,kad gražūs sodai...žydėjimas meilėje :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-06-25 22:39:18
Malonu,kad..meilė rudenio soduose žydi''.Lai žydi!
Anonimas
Sukurta: 2009-06-25 20:55:28
...džiugu skaityti...toks meiliai mielas ir žavus moteriškos laimės proveržis...tebūnie amžinai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-06-25 20:41:22
Gražūs tie rudenio sodai. Gražesni kartais už visus pavasarinius :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-25 18:03:16
Patikėti lig šiol negaliu,
Kad pavasaris grįžti galėjo.
Pasirodo, pavasaris visur pripėduoja... jeigu juo tikima... :)