amžinybės slėny
rinksi iš naujo žvaigždes
senos vėl pabiro po laukus,
ir vėlei naujai seksi medį
lapas po lapo nešiotą,
dar trinsi ir taškus
nuo i, nuo a,
per daug jau jų, nereikalingų,
tavo rašiny beviltiškam -
gyvenimu vadinamu.