Ryto miglą išbarstė vėjai.
Su miškais ežerai nubudo.
Tu pernakt lig dabar stovėjai
su viltim atpažinti Budą,
bet iš valties lipo Alachas
arba dar kažkoks kitas Dievas –
tau – nei viso gero, nei labas.
Išėjai į rasotas pievas.
Nuo žolės prašviesėjo protas
ir išduotas it Kristus Judo
supratai, kad esi kuprotas.
Tyliai stovint, rodyklės juda,
kol ištirpsta į nieko saują.
Dar įtraukęs miglos, išpūsi,
užsikiši už skverno sau ją,
nes tavęs į namus grįš pusė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-27 23:30:36
o kad nors trečdaliukas :) jaudinantis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-26 06:19:52
rasos rasos rasos ...
ir te mane saugo Patrimpas nuo savęs paties
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-24 23:27:24
Labai puikiai pagavęs ritmiką...žaviu skambesiu :)
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2009-06-24 22:16:02
Pulsas...
Tfu, t.y. pulsuojantis.
:>
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-06-24 21:52:23
Kaip visada - kažkas netikėto ;)
Vartotojas (-a): Šypsena
Sukurta: 2009-06-24 21:08:03
Mano nuomone, truputį trūksta pabaigos. Šiaip labai prasminga ir gražu.