Kelios pastabos įžangai į virtualiosios kūrybos almanacho DVI UOGOS recenziją
Pirmiausia nustembi – netikėtas, prasmingas pavadinimas, nesaloniniai fotoportretai, nerealios (ir nerealistinės) iliustracijos, puiki poligrafinė išvaizda.Trumpai drūtai: geras daiktas. Ne visai trumpai: stipri intelektinės energijos koncentracija, sutelkta į vis dėlto dar nepakeičiamą popierių. Ne visai drūtai: minčių viražai ir sielų plazdesiai, savo kūrybinių galių išraiška...
Daug apie kūrėjus byloja savita anketa – keli atsakymai į kelis klausimus. Taip, taip, visi – ne iš kelmo spirti skruzdėliukai...
PESIMISTO ŽVILGSNIU
Kažkokie kliedesiai, fantasmagorija. Fata morgana. Kažkokie pusžodžiai, ženklai. Morzės abėcėlė. Atrodo, nežino, kad lietuvių kalboje egzistuoja taškai, kableliai, linksniai, didžiosios raidės etc. Kur sakinių pradžios, kur pabaigos? Beryšiai žodžiai negali sukurti rišlaus teksto. Sakysit, postmodernizmas? Paprasčiausias išsidirbinėjimas. Ką pasakytų Bučys, Daujotytė, Tutlytė? Pagaliau ar galima nors vieną eilėraštį išmokti mintinai? Atsiprašau...
OPTIMISTO ŽVILGSNIU
Patinka. Netikėta, gilu. Kiek Lietuvoje dar nežinomų poetų... Akibrokštas oficialiai literatūrinei spaudai. Eilėraščiai – ne gamtos aprašinėjimai, o pasąmonės srauto, metaforų, asociacijų, užuominų gaivalai, žodžių ir garsų žaismės, vietomis – skambesio ir prasmių magija. Visi nepaprasti, ne eiliakaliai, o žodžio meistrai, blogiausiu atveju – pameistriai, kuriems dar yra kur augti, šakotis, sirpinti savo uogeles... Ypač patiko Barabas, Cieksas Žalbungis, Deimantė, Gediminas, Gia, Guapo, Lėlininkas, Margarita, Medis, Moli, Ramunė, Savage, Semema (kažkur, gal Vilniaus skersgatviuose, Žvėryne matytas šis prisiminimų ūkuose skendintis veidas), Vaivorų naktys, Aurimaz etc. Vyriškoji dalis, atrodo, nusveria moteriškąją. Ką gi, mokam ne tik akmenis į kalną ridenti bei arklides kuopti...
REZIUMĖ
Įdomu, kad virtualiojoje poezijoje ne vienas bando išspausti kažką daugiau ir kuria grafinį vaizdą – taures, gėles, laikrodžius etc. Tai, rodos, ne kas kita, kaip pataikavimas vadinamajai vizualiajai kūrybai. Ar būtina? Architektūros linijos nepaslėps prastai išdegtų plytų. Tačiau almanacho kūrėjams tai, matyt, įdomu, juoba, kad rašant kompiuteriu – nesunkiai pavyksta. Tad ir „žaidžiama“...
Norisi pasakyti AČIŪ idėjos autoriams. Jūs este išties šaunūs žoliaėdžiai ir šienpjoviai. Juk anot Vyno (kažkodėl ne Vynuogės), kūriniai tampa tikri, kai sudedami į knygą, tad ir leiskime knygas, paleisdami nuo grandinės savo alkanus šunis – vaizduotę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-06-23 11:08:38
Apskritai, manyčiau, anksti ir beprasmiška rašyti pastabas numatomam
kūriniui. Tad Autorius gal paskubėjo parodyti tai, ką galima suprasti, kaip iki galo atliktą darbą.
Kelios pastabos įžangai... suprantu kaip tikslą koncentruotai supažindinti su būsima recenzija, ir tai - kaip santraukos, kaip savotiškas planas. Tad ar verta jį kritikuoti?..
Iš tikrųjų, sukėlėte didelį smalsumą! Apie tai, kas mums labai svarbu. Dėkojame Jums už įdomią apžvalgą ir labai geranoriškas paskatas:) Su nekantrumu lauksime pačios recenzijos. O tada ir aptarsime smulkiau:)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-22 23:06:03
*esančiu kableliu.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-22 22:25:21
Tai, ko gero, vienas iš prasčiausių recenzijų (ar įvadų) kada skaitytų. Labai rimtai kviečiu rašinėlio autorių susirūpinti savo dėstomų minčių bent kokia logiškesne argumentacija. Matau, jog tai pirmasis jūsų darbelis, bet - naudokitės klaisikinių priemonių reginio/(e-įvykio) atverties galimybėmis (tam pakanka literatūros - domėkitės).
Taigi, vos smulkiau:
- patariu mintijimą apie tikrai neblogai nuveiktą darbą Dvi uogos rašyti be stiliaus ir sintaksės klaidų. Dalis jų:
- jei jau kartojate etc, tai būkite tikslus ir rašykite taisyklingai (nekalbu apie et cetera) - rašykite su prieš jį klablelį, t.y., etc. (čia jau kartojasi)
Esmė: jau pirmame sakinyje pavartota " virtualiosios kūrybos" sąvoka tapo rakštimi ir neraštingumo (kritikos) įrodymu: nėra virtualios kūrybos čia, galima kalbėti apie virtualios svetainės specifinę elgseną, kuri lemia Vertybių ir Gyvenimo stiliaus inteligencijos išraišką - eilės, mintys tampa realesnėmis nei raktas, pasuktas jūsų duryse. Tad išeities taškas parinktas klaidingai. Pasekoje - neįvertinta personalizuota psichografinė svetainės lankytojų/autorių kūrybinė patirtis ir ŽŽ inovatyvios kūrybinės erdvės turinio (parengus sisteminį produktą - ŽŽ almanchą) idėja. Tad šios nesąmonės, t.y.: " ne vienas bando išspausti kažką daugiau ir kuria grafinį vaizdą "; "Beryšiai žodžiai negali sukurti rišlaus teksto"; "Ką gi, mokam ne tik akmenis į kalną ridenti bei arklides kuopti'; "Jūs este išties šaunūs žoliaėdžiai" (čia jau garsiai nusijuokiau) ir t.t.
Tvarkykite, tvarkykite savo stilistinės kalbos priemonių, o ir visos kalbos kultūros ypatumus - jos labai taisytinos ir itin šiurkščios.
Meninės vertės darbe nėra. Niekalas.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-22 17:16:48
Ačiū, kad skaitote ir ryžtatės vertinti bei pagirti. Tai išties svarbus žingsnis, tarsi atoveiksmis į mūsų uogas.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2009-06-22 17:16:12
Įdomu buvo skaityti šiuos pastebėjimus. Nors nemačiau šio almanacho, bet smagu , kad leidžiama knygos.
Į Ginto M. pamąstymus: "Vyriškoji dalis, atrodo, nusveria moteriškąją. Ką gi, mokam ne tik akmenis į kalną ridenti bei arklides kuopti..." galiu atsakyti:
-Esu kartą paminėjusi, jog yra moteriška ir vyriška poezija. Tad vyrams visuomet bus vyriška poezija artimiau savo kailio, kaip moterims moteriškoji.
tai puiki tema diskusijoms.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-06-22 16:35:48
Tikrai, gal mažai svetainėje kalbėta apie pačių išleistą knygą. Pasikartosiu, bet pritariu minčiai, kad spausdintas kūrinys, t.y. knygoje, jis įgauną kitą prasmę. Ir man šių metų almanacho kartelė pasirodė gerokai aukštyn pakylėta tiek dizaino, tiek kūrybos prasme. Ačiū Autoriui, kad dar kartą sugrįžo ir sugrąžino prie svarbaus svetainės įvykio:)