Be pabaigos

Ir vis dėlto...

Nepaliaujamai tolstam nuo kranto,
kur buvom trumpam, nors atrodė,
kad tai niekada nesibaigs.
Jau artėjame prie begalinio horizonto,
kur susilies č i a ir t e n .

O gal ir nieko nėra. Tiktai...

Žvilgsnis ieško kažko ir vis grįžta,
kur nublanko krantai.
Kur net giliausioj nakty
maži žiburėliai mums moja,
ir mes žinome, tai mūsų vaikai.

Ir vis dėlto kartais...
Astra

2009-06-21 12:02:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-09-06 23:05:27

pabuvau ir ten, ir čia, ir kartais

Vartotojas (-a): CureLT

Sukurta: 2009-07-28 14:00:05

Niūrus. Bet teisingas.

Ilgesingas ir kupinas ilgo laukimo.

Gražus.
:)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-07-25 22:05:34

kur susilies č i a ir t e n :)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2009-06-21 21:17:33

nuostabus eliukas ;) priglausiu ;)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-06-21 19:08:36

Kur net giliausioj nakty
maži žiburėliai mums moja,
ir mes žinome, tai mūsų vaikai.

Ir vis dėlto kartais...

...jaudinančiai ir gražiai suskambėjo...žodžiai į pačią širdį...

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-06-21 14:52:30

Labiau įtikino pirmasis penkiaeilis. Antrasis pasirodė silpnokas.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-06-21 14:15:15

Kiek priartėji prie horizonto, tiek jis nutolsta...suprantamas laikinumo krantas, galbūt artėjame prie ribos, kuri vis dėlto mumyse, nematoma, vien jaučiama...prie ribos priartėjus moja iš ten toliau, bet vis dėlto iš čia, o už ribos - mums esanties, nežinia. neįtikino "begalinis horizontas", gal tai ir vaizdingai.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-06-21 13:39:36

nereikia tolti nuo kranto...ir vis dėlto kartais...

Anonimas

Sukurta: 2009-06-21 13:03:47

...kokia nuoširdi nostalgija... artėjame, nors atrodė kitaip...deja, taip. patiko.