Ir vis dėlto...

Nepaliaujamai tolstam nuo kranto,
kur buvom trumpam, nors atrodė,
kad tai niekada nesibaigs.
Jau artėjame prie begalinio horizonto,
kur susilies č i a ir t e n .

O gal ir nieko nėra. Tiktai...

Žvilgsnis ieško kažko ir vis grįžta,
kur nublanko krantai.
Kur net giliausioj nakty
maži žiburėliai mums moja,
ir mes žinome, tai mūsų vaikai.

Ir vis dėlto kartais...