Taip tyliai lyja,
lyja žvaigždėmis,
ir noras tyras atsiranda
pabūt su tavimi.

Karts nuo karto tu mane palaistai
Viltim, svajonėm, bučiniais.
Aš vėl tikiu, kad pasikeisi,
ir viskas bus nuo pat pradžių.

Pradžios nėra, yra tik pabaiga –
sustojam, tylim...
Nukritusiais lašais nakčia
mes žvelgiame į dangų.

Iš kur jie krenta,
iš tavęs
ar iš tyrų svajonių,
tau skirtų?..