Nerimastinga vieniša širdis
Pulsuoja nenustojusi troškimų.
Ji patraukli, tiktai nedrįsta jis
Atvirumu išgąsdinti likimo.
O dienos plaukia monotoniškai,
Stotelės keičiasi ir rodos – gyvas.
Vis dunksi viduje lakoniškas
Ieškojimuos paskendęs leitmotyvas.
Taip nejauku be bruzdesio draugijos,
Palangių gėlės šykšti vieno žodžio.
Glamonių norisi, o akys bijo
Žvilgsniu praeinančias lydėti godžiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-22 14:08:12
Striginėja kiek, antrasis posmas labai pritemptas atrodo, iš didelio norėjimo ir negalėjimo parašytas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-06-19 21:19:33
Man kažkodėl vidurinis posmas sklandžiausiai šrodo:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-19 20:42:53
jausminis barjeras drovumas , bet tas ir žavi / gerai ,kad drįstat apie tai rašyt/
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-19 19:59:24
...aistringas...gražiai melodingai skamba...