Net išskalbta paklodė, pasigavus vėją,
Sapnuoti gali esanti bure.
Veržli svajonė nerimą pasėja -
Lyg tapus įname tavąja įkyria.
Ko tyli įžvalgos? Kodėl užsnūdo protas?
Ne vandenynas kiemo vidurys,
Bet lyg užburtas baltas drobės plotas
Kažkokį perversmą tau sieloj padarys
Ir - o stebukle, -Tu tapai sparnuota,
Ne šioj erdvėj, ne šitame laike.
Lyg naujos jėgos būtų kūnui duotos
Su buitimi gyventi palaike.
Svarbu pagauti sau palankų vėją,
Širdis pasako, kur tikra kryptis.
Lentynon slalbinius išdžiūvusius sudėjus
Apie bures ilgai galvoji vis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-06-19 21:25:47
Vėju kvepianti svajonė. Labai patiko...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-06-19 21:16:23
Pirmas posmas stringantis. Gal be jo būtų įdomiau net.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-19 16:12:24
Net išskalbta paklodė, pasigavus vėją,
Sapnuoti gali esanti bure.
...pakiliai skamba...daug šviesios erdvės kūrinyje...platu ir gražu...
Vartotojas (-a): Setting
Sukurta: 2009-06-19 15:13:52
įtraukė, panardino..