Net išskalbta paklodė, pasigavus vėją,
Sapnuoti gali esanti bure.
Veržli svajonė nerimą pasėja -
Lyg tapus įname tavąja įkyria.

Ko tyli įžvalgos? Kodėl užsnūdo protas?
Ne vandenynas kiemo vidurys,
Bet lyg užburtas baltas drobės plotas
Kažkokį perversmą tau sieloj padarys

Ir - o stebukle, -Tu tapai sparnuota,
Ne šioj erdvėj, ne šitame laike.
Lyg naujos jėgos būtų kūnui duotos
Su buitimi gyventi palaike.

Svarbu pagauti sau palankų vėją,
Širdis pasako, kur tikra kryptis.
Lentynon slalbinius išdžiūvusius sudėjus
Apie bures ilgai galvoji vis...