ant lentos paskutinįkart rašyta data
lyg rašant kreida subyra metai
suoluose sąsiuvinių nebėra
tik ant kėdžių išraižyti žodžiai

tokia tyla stojusi klasėj
ją pražudo skambutis garsus
ir nubėga dienos į tolį
į naujus nematytus kelius

ir triukšmingai išbėga vaikai
jie laimingi jiems dar tik pradžia
o mes su nostalgija širdy
uždarome mielas duris

nors grįšim nekart ne du
suolai bus kitų išraižyti
ir tyliai žingsniuosim taku
kitų jau svajonių papiltu