Kai dangus virš manęs taip žemai, taip žemai
Ir mėnulis ant klevo viršūnės nukrinta,
Jo baltutės dukrelės - žvaigždutės linksmai
Šoka tylųjį šokį, kol rytas prašvinta.
Į mažąsias šokėjas su meile žvelgiu,
O mėnulis nuslysta nuo medžio, vėl kelias.
Negaliu nė trumpam aš sumerkti akių,
Noriu skristi į šviesą, tarytum drugelis.
Bet nutolsta dangus, jau nelieka žvaigždžių,
Saulėj tirpsta ir nyksta pilkieji šešėliai.
Supa klevas šakas ir niūniuoja, girdžiu,
O krūtinėje rangosi nerimas vėlei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-17 16:38:42
Šokio sūkurius visgi išsklaido nerimas besirangydamas krutinėje...ach,tas niekadėjas,kiek kančios...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-17 11:47:57
Puiku, puiku :)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-06-17 08:45:27
Gražu,patiko...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-06-16 22:43:28
Kad jau gražu, kad miela...gaila palikti, pasiimu :)
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2009-06-16 21:16:50
Patiko kūrinio nuotaika - visumoje ji pakili ir tai atgaiva po dienos darbų.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-16 20:52:05
Neįvardijamo ilgesio kupina naktis ir rytmetyje atslenkantis nerimas. Vaizdingai ir sklandžai liejasi mintys. Gera tokią naktį pabūti su savimi. Ačiū.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-06-16 19:55:24
visada gera paskaityti tokias eiles, kur randi atgaivą po tokio nerimastingo tempo. Minčių skaidrumas gaivina.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-06-16 18:14:20
lyrika:) gera skaityti-geras ritmas,rimas.klasika:)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-06-16 17:51:44
Labai ačiū. Džiaugiuosi.