Negaliu atsiseikėti laiko,
Kurio reikės kažkada vėliau,
Turiu turėti kažkiek saiko,
“Voliodamas kvailį“ toliau.
Norėčiau laiko paskanauti
Ir užsitepti ant duonos,
Deja, negaliu jo pagauti,
Jis byra kaip žiedlapiai aguonos.
Norėčiau uždaryti į skrynią
Ir kartais pro plyšį pažiūrėti,
Kaip sijojasi jis lyg miltai
Pro neramų gyvenimo rėtį.
Norėčiau pagauti į glėbį
Ir įsidėti į kišenę,
Tačiau negaliu atgal pasukti rato-
Nebėra laiko vėl keliaut per žemę...
ardas
2009-06-16 10:03:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-06-17 23:11:53
...gražios nors ir bergždžios pastangos :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-06-16 20:05:59
Keliaukim kol dar laikas mus veda. Įdomiai čia Jūs apie tą laiką.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-06-16 18:22:44
Laiko neįmanoma išlaikyti, kiekvieną kartą jis išslysta mums iš rankų.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-16 17:30:22
Laikas nesugaunamas... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-16 17:10:37
Nu į saiką telpa 16,9 litro ne kaži kas, jeigu ir pavyktų "atsiseikėti" :)))
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-06-16 13:04:40
Man metaforos gana įstrigo. Pritariu Barabui galbūt eiliuoti nereikėjo? Bet čia jau autoriaus reikalas. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-06-16 12:02:35
Mintis ne nauja, nors ir įdomi, tačiau eiliavimas suvaržo mintį ir dar viską pablogina.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-06-16 10:48:53
Negaliu atsiseikėti laiko,
Kurio reikės kažkada vėliau- patiko šios eilutės...