Negaliu atsiseikėti laiko,
Kurio reikės kažkada vėliau,
Turiu turėti kažkiek saiko,
“Voliodamas kvailį“ toliau.

Norėčiau laiko paskanauti
Ir užsitepti ant duonos,
Deja, negaliu jo pagauti,
Jis byra kaip žiedlapiai aguonos.

Norėčiau uždaryti į skrynią
Ir kartais pro plyšį pažiūrėti,
Kaip sijojasi jis lyg miltai
Pro neramų gyvenimo rėtį.

Norėčiau pagauti į glėbį
Ir įsidėti į kišenę,
Tačiau negaliu atgal pasukti rato-
Nebėra  laiko vėl keliaut per žemę...