-------
Kaip šilkas slystu gatve
link suvelto senamiesčio.
Cinamonu pasipustau padus
ir kopiu aukštyn
už nugaros palikusi stovėti
nustebusį angelą.
Šiandien jis nereikalingas.
Nematau aplinkos,
tik jaučiu stiprią trauką
keliaut nosies tiesumu
pirmyn.
Laukiu tavęs,
nors pati turėčiau sugrįžti.
Apkabinsi mane,
bet netraiškyk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-06-16 23:29:15
Na tas cinamonas gadina visą reikalą. Pernelyg daug kartų sutinku šį objektą. Šiandieninis atradimas - ne išimtis.
Ne kaip suskamba ir šios eilutės:
Nematau aplinkos,
tik jaučiu stiprią trauką
keliaut nosies tiesumu
pirmyn.
Pernelyg tiesmuka, iškrenta iš konteksto. Kūrinį taisyčiau.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-06-16 12:18:09
na, sakyčiau, kad tiesiog dienoraščio įrašas apie akimirkos būseną.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-06-16 11:26:12
Silpnas poezijos požiūriu. Daug jausmų, o mintys kampuotos, kai kur įvaizdžiai įmantroki. Prie kūrinio dar padirbėčiau.
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2009-06-15 19:40:00
Įtraukiantis minčių raizginys. Tik paskutiniai du sakinukai šiek tiek atkrenta (tiek nepakelia), nors jie labai prasmingi :)