-------
Kaip šilkas slystu gatve
link suvelto senamiesčio.
Cinamonu pasipustau padus
ir kopiu aukštyn
už nugaros palikusi stovėti
nustebusį angelą.
Šiandien jis nereikalingas.
Nematau aplinkos,
tik jaučiu stiprią trauką
keliaut nosies tiesumu
pirmyn.
Laukiu tavęs,
nors pati turėčiau sugrįžti.
Apkabinsi mane,
bet netraiškyk.