Rugiagėlių melas

Tavo naktys vagia dangaus istorijas,
Jas girdai miegu, vilioji patogiu guoliu.
Iš tavęs Dievas pasiėmė geną – sukurti
Daug nelaimingų eilučių.
Siunčiami patikėtiniai susėda vidurnakčiais
Blakstienose, ausų būgneliuose,
Lūpų kampučiuose, pasvirusiuose
Į Pietus.
Dienos rykštėmis žvejoja,
Ką tu pasisavinai.

Maža moterytė sėdi ant
Kamino, apsibarsčiusi pelenais.
Baido angelus.
Užmerktose akyse
Įsisodino po rugiagėlę.
Bando meluoti, jog nesapnuoja
Geresnio gyvenimo.
ančių virkdytoja

2009-06-14 18:44:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-07-29 00:43:24

Nuostabiai, žaviuosi ir bravo daugybę kartų.