Tavo naktys vagia dangaus istorijas,
Jas girdai miegu, vilioji patogiu guoliu.
Iš tavęs Dievas pasiėmė geną – sukurti
Daug nelaimingų eilučių.
Siunčiami patikėtiniai susėda vidurnakčiais
Blakstienose, ausų būgneliuose,
Lūpų kampučiuose, pasvirusiuose
Į Pietus.
Dienos rykštėmis žvejoja,
Ką tu pasisavinai.

Maža moterytė sėdi ant
Kamino, apsibarsčiusi pelenais.
Baido angelus.
Užmerktose akyse
Įsisodino po rugiagėlę.
Bando meluoti, jog nesapnuoja
Geresnio gyvenimo.