Santrauka:
iš ciklo „Saulėkalnis“
Ach, (tiesa?) tai buvo vien tik žaidimas:
Žymėtomis kortomis gyvenimą statėm.
Galvojom (tiesa?), štai apžaisim likimą:
Nupliekia karalių nupiepusi triakė.
Ach, (tiesa?) nebuvom karaliais ar damom,
Tik nusmurgęs senamiesčio grindinio vaikas:
Toks šiukšlinių fanas, smulkių prasimanęs,
Tad nevengiantis pūvančio, dūlančio tvaiko.
Tai tik žodžiai (tiesa?), vien tik žodžiai,
Blyškus atspindys tų jausmų, kurie per bruką
tarškėdami ritos.
Juk nebuvom nei pikti, nei kalti, vien tik godžiai
Į gyvenimą kibom, lemties į paraštę įrašyti.
Juk (tiesa?) troškome daug ir lyg sprintą:
Pasenom vaikais, nors turėjo džiugint vaikystė.
Ji pabėgo, pasislėpė gatvės bruke įminta
Pėdom basom, atstumą ženklino kraujas ištryškęs.
Juk nebuvom (tiesa?) blogi, nors gerumo net neragavę,
Nutrūktgalviai, padaužos, pamišėliai laisvės.
Gal atvėsęs namų židinys išginė į gatvę,
Nedėkingi (tiesa?) mamoms už jų nerimą skaistų.
O dalijo lemtis ne džiokerį – krito triakės,
Statymai baigės, ponai, kortas ant stalo.
Prasilošiau ligi siūlės, laisvas lyg ta plaštakė,
Bet kurgi liepsna – tas amžinybės kristalas?..
Ražas
2009-06-12 11:34:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-14 20:41:18
Atsiprašau, labiausiai
Anonimas
Sukurta: 2009-06-14 20:41:03
Paskutiniosios ir man patiko labiausai:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-06-13 08:30:59
Juk nebuvom (tiesa?) blogi, nors gerumo net neragavę,
Nutrūktgalviai, padaužos, pamišėliai laisvės.
Gal atvėsęs namų židinys išginė į gatvę...
Žaidimas žaidimu, bet tokia patirtis ar ne tikriau sužaižaruoja... Iškart įstringa tas įterptas (tiesa?), na, ir pasirinktas džokerio vaidmuo, kas tik paryškina skausmo grimasą, nuoskaudas neteisingo gyvenimo... gal lemties. Taip pat labai patiko paskutinės dvi eilutės.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-12 20:40:11
atvėsęs namų židinys išginė į gatvę džokerį ieškot amžinybės kristalo... :) šaunu