Tikėjimas

Mielasis mano, pasek dar
pasakėlių, sugroki magiškąja mandolina --
ne man: avims arba dulkėtajai palėpei – gal dar
jos patikės. Jeigu dulksna akių ir lūpų nedžiovina.

Tąsus kentėjimas, kartus -- ir dar labai
patetiškas,
iš nuobodulio svyra vėliavos ir va dar degantis laukimo laiškas.
Stačiai neįtikėtinai tu greitai sužvarbai, – tari meiliai. Labai.

Tikiu dar tavo burtais kartais
nes logika užstrigusi ties nuolankiųjų vartais.

Nostalgiškai sužvarbę ausys –
jos melo Mūza,
Fatališki žodeliai -- it rūdys
Naikina mano pagrindinį tūzą –
tikėjimą ir viltį

Idealizmas net senojo indėno delnus tuoj supūdys.
Mielas Draugas

2009-06-10 22:36:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-06-11 00:19:31

Pirmieji du labai patiko - įdomus pasakojimas, sklandus, dviejų pasikalbėjimas imituojamas. Vėliau tam tikri sąskambiai nebepatiko, nusivalkiota iki buities.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-06-10 23:08:33

Idealizmas net senam ir jaunam tikėjimą ir viltį
nenaikins...
kai mielajam sužvarbę ausys :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-06-10 23:04:47

Kai kas tiesmukai, kai kas per jausmų plotmę. Įtikino tik kai kurios vietos.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-06-10 22:59:42

paskutinis sakinys privertė paskaityt ir tarp eilučių... pasidarė gaila tūzo... ir t.t.