Mielasis mano, pasek dar
pasakėlių, sugroki magiškąja mandolina --
ne man: avims arba dulkėtajai palėpei – gal dar
jos patikės. Jeigu dulksna akių ir lūpų nedžiovina.

Tąsus kentėjimas, kartus -- ir dar labai
patetiškas,
iš nuobodulio svyra vėliavos ir va dar degantis laukimo laiškas.
Stačiai neįtikėtinai tu greitai sužvarbai, – tari meiliai. Labai.

Tikiu dar tavo burtais kartais
nes logika užstrigusi ties nuolankiųjų vartais.

Nostalgiškai sužvarbę ausys –
jos melo Mūza,
Fatališki žodeliai -- it rūdys
Naikina mano pagrindinį tūzą –
tikėjimą ir viltį

Idealizmas net senojo indėno delnus tuoj supūdys.