Santrauka:
konfliktas su pasauliu
išmokau piešti natomis
skaityti skaičiais
groti lūpom
išmokau atsimerkti tamsoje
nešaukti palikta viena
negerti kol karšta kava
ir neiti atbula
bet Dievas mato
mato ir kiti
nemoku sugyvent su savimi
kiekvieną rytą lova neklota
nelaistyta gėlė
sudužusi vaza
ne vietoj paliktas automobilis
ir senas rėkiantis kaimynas
kitaip gyventi aš nemoku
tegul kiti nuo stogo šoka
man taip gerai
girdi kaimyne
gali sau kniaukti uždaroj laiptinėj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-06-10 01:10:40
Balansuojantis ties jausmų pasauliu ir dienoraštijos eilėmis. Skaitydamas pradžią tikėjausi ir likusios dalies nė kiek prastesnės.
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-06-09 22:01:40
Ironiškas išties, bet man buvo be galo malonu skaityt, mano nuomonė visuomet išsiskiria iš visų (gal jie geriau žino ir supranta), bet sakau, kad tokia kūryba mane veža ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-09 21:39:39
Pagailėta poezijos šįkart.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-06-09 17:14:09
Nemanau, kad Jums taip gerai...
Anonimas
Sukurta: 2009-06-09 15:46:32
eiliuotas dienoraštis - nieko daugiau.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-06-09 13:33:50
'...nemoku sugyventi su savimi...',bet ,rodos, ir su kaimynu,kuris''tegu rėkia laiptinėj...'.Na, ir tegu rėkia!
Atsakas rėksniui kaimynui?- neblogas
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-09 12:40:47
Gal ir gerai kas gerai :)