išmokau piešti natomis
skaityti skaičiais
groti lūpom
išmokau atsimerkti tamsoje
nešaukti palikta viena
negerti kol karšta kava
ir neiti atbula

bet Dievas mato
mato ir kiti
nemoku sugyvent su savimi

kiekvieną rytą lova neklota
nelaistyta gėlė
sudužusi vaza

ne vietoj paliktas automobilis
ir senas rėkiantis kaimynas

kitaip gyventi aš nemoku
tegul kiti nuo stogo šoka

man taip gerai
girdi kaimyne
gali sau kniaukti uždaroj laiptinėj