Močiutei

Kaip liūdna, močiute,
Kai Tavo galvelė,
Nusvirus ant kelių,
Lopšinę niūniuoja.
Kai dreba Tavo rankelės,
Duonutę raikydamos.
Kai klausi,
Kilstelėjus baltą galvelę
Nuo pūkinės pagalvės,
Ar lauke vis dar lyja,
Kai nepameni,
Kiek gi metelių sueis Tau,
Kai aplankys lapkritys.

Močiute, kaip liūdna...
Eleanor

2009-06-07 19:28:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-02-15 14:16:06

Labai gražūs žodžiai. Matosi kad iš širdies rašote.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2009-06-08 09:48:35

mylinčios anūkės nuoširdūs žodžiai

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-06-07 22:01:37

toks paverkšlenimas,- senolės bejėgiškume daug galios, / ji žino kur eina/

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-06-07 20:53:06

Su didžiule meile... Sėkmės kūryboj! :)

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-06-07 19:54:18

Kokia meilė, kokia šiluma močiutei išsakyta. Labai gražu.

Anonimas

Sukurta: 2009-06-07 19:30:11

Labai gražiai - atviras nuoširdumas.