Kai juodoji naktis barsto saujomis lietų,
Vienišumą vedžiojies, į aušrą eini.
Gal žvaigždė Tau po kojom nukristi galėtų,
Betgi debesys trukdo jai. Einat vieni.
Iš paskos du šešėliai paniurėliai slenka,
Vienišumo ir Tavo, žingsniuoja drauge.
Pasiviję neklausia ir kimba į ranką,
Jie palikt Tave nori būtajam laike.
O dangus nenurimsta, vis lyja ir lyja,
Nors regėti jį žiedu vosilkos tikies.
Bet širdy jau pražydinai baltą leliją,
Tirpsta, nyksta šešėliai, tuoj saulė tekės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-09 08:44:03
Dėkoju Maryte, dėkoju, va ir ašarėlią tokią gerą nubraukiau, žinai , o vosilkas - myliu, jų toks žavus mėlys. AČIŪ
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-06-07 18:02:41
tegu užteka,Tau Maryte, šviesi saulė.Linkiu iš širdies
Gražaiai čia...
Anonimas
Sukurta: 2009-06-07 14:26:41
Labai gražiai išlytas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-07 12:33:01
Bet širdy jau pražydinai baltą leliją,
Tirpsta, nyksta šešėliai, tuoj saulė tekės.
Gražus ėjimas į šviesą...
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-07 12:14:46
Puikus vienišumo akordas...artimas,ačiū!
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-06-07 11:44:54
Prisiminiau vieną rudenio naktį kada vėjas skverbės į visas atviras kertes, o lietus bloškė prie žemės visa. Mmm taiklus eilius. Ačiū.