Neprasilenkia paukščiai...

Neprasilenkia paukščiai, tik žmonės –
Plauna pėdsakus jų užmarštis,
Ir tik ilgesio paukštė – dejonė
Į krūtinę kas naktį atskris.

Ir tik liūdesio narvas – vienatvė
Lyg vienuolę budėti užsklęs,
Kol viltis, išsiūbavusi naktį,
Širdies giesmei atvers langines.

Suplasnos ji į aukštį pakilus.
Jos giesmė krištolinė – skambės.
Ir priglaus ją žvaigždynai nebylūs,
Ir paliksi Tu vėl... be širdies.
eglute7

2009-06-05 22:39:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-06-15 17:25:20

Tikrai poetiškai skambus,sutinku su Marijum...smagu tavo kūrinukus skaityti,ačiū :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-06-06 14:32:12

............puiku Jūsų eilėse, puiku mintyse ir žodžiuose.:)

Anonimas

Sukurta: 2009-06-06 09:58:06

Jeigu perskaičius kūrinį atmintyje išlieka autoriaus pateiktos mintys,jausmai, jeigu tai „užkabina iš vidaus“, tai tikslas pasiektas. Apibendrinsiu – taip,tai poezija.Pagarbiai.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-06-06 09:12:25

Paklajot iš ilgesio vienutės išleisiu širdį į pasaulį...žmonės vilties paukščiai...kaip Tu, sese, paliksi be širdies? Skausmingai ir ilgesingai šiandien nuplaukė Jūsų eilutės. Ačiū.

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2009-06-06 07:45:22

Ir tik ilgesio paukštė – dejonė
Į krūtinę kas naktį atskris.
...skaudžiai...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-06-06 01:59:34

skauda, taip skauda...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-06-05 23:58:34

Suplasnos ji į aukštį pakilus.
Jos giesmė krištolinė – skambės.
...skambės...labai...

Vartotojas (-a): mildam

Sukurta: 2009-06-05 22:46:06

Pirma strofa - labai :] o toliau, man tarsi trūksta išbaigtumo.