Neprasilenkia paukščiai, tik žmonės –
Plauna pėdsakus jų užmarštis,
Ir tik ilgesio paukštė – dejonė
Į krūtinę kas naktį atskris.
Ir tik liūdesio narvas – vienatvė
Lyg vienuolę budėti užsklęs,
Kol viltis, išsiūbavusi naktį,
Širdies giesmei atvers langines.
Suplasnos ji į aukštį pakilus.
Jos giesmė krištolinė – skambės.
Ir priglaus ją žvaigždynai nebylūs,
Ir paliksi Tu vėl... be širdies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-15 17:25:20
Tikrai poetiškai skambus,sutinku su Marijum...smagu tavo kūrinukus skaityti,ačiū :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-06 14:32:12
............puiku Jūsų eilėse, puiku mintyse ir žodžiuose.:)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-06 09:58:06
Jeigu perskaičius kūrinį atmintyje išlieka autoriaus pateiktos mintys,jausmai, jeigu tai „užkabina iš vidaus“, tai tikslas pasiektas. Apibendrinsiu – taip,tai poezija.Pagarbiai.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-06 09:12:25
Paklajot iš ilgesio vienutės išleisiu širdį į pasaulį...žmonės vilties paukščiai...kaip Tu, sese, paliksi be širdies? Skausmingai ir ilgesingai šiandien nuplaukė Jūsų eilutės. Ačiū.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-06-06 07:45:22
Ir tik ilgesio paukštė – dejonė
Į krūtinę kas naktį atskris.
...skaudžiai...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-06-06 01:59:34
skauda, taip skauda...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-05 23:58:34
Suplasnos ji į aukštį pakilus.
Jos giesmė krištolinė – skambės.
...skambės...labai...
Vartotojas (-a): mildam
Sukurta: 2009-06-05 22:46:06
Pirma strofa - labai :] o toliau, man tarsi trūksta išbaigtumo.