Vaikystė buvo, Tėtis, baravykai,
Kepurėje iš miško parnešti.
Aš viską atiduočiau, kas dar liko,
Galėdama pabūti praeity.
Ieškočiau Tėčio, tos senos kepurės,
Kad prisiglaust galėčiau nors trumpai.
Tas laikas taip yra mane užbūręs,
Dažnai man reikia jo. Labai. Labai.
Surasčiau savo pamirštą takelį,
Galbūt jau želia dilgėlės... Tegu!
Nutiesk siaurutį lieptą man, voreli,
Aš juo pareisiu pasisemt jėgų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-06-05 13:25:30
Šiltas, jaudinantis, paprastas.Gražu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-05 12:32:30
Prisiminiau grybavimus... :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-06-05 11:50:31
Jautriai, tikroviškai, šiltai.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-06-05 11:23:04
Gražu,ilgesinga ir šilta...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-05 11:15:11
Kaip tėtis ir senelis tariu AČIŪ. Sklidinas šviesos, ach, ta tėčio kepurė...būtinai surask takelį...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-06-05 11:11:27
Nuostabus žvilgsnis praeitin. Nuostabi litotė apie vorelį. Labai patiko, ačiū.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-06-05 10:40:11
gražu ir šilta
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-05 10:17:29
Svyruokle, puikus darbas, kepurė man daug priminė,baravykai, o viskas tik buvo, tartum vakar, deja...gaila, kad visa praėjo tik takelis buvęs kažkada.... DĖKOJU.