ant riešų randai išplaukę iš graverio adatos
jų likimai švytėjo man dar negimus
girdisi kaip vėjas plaiksto
mažų semiramidžių šilką
ir jos turėjo magiškuosius ženklus
kurių nenuglostė vyrai pobūviai aksomo suknios
dangiškosios gyvatės apsiveja alkūnes
išlaižo dantiraščiu nulietus delnus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-06-04 15:27:12
Pamačiau ir gilią senovę, ir šiuolaikinį pasaulį viename.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-04 11:09:57
tarsi trūko pabaigėlės. bet įvaizdžiai neprasti - šilkiniai