ant riešų randai išplaukę iš graverio adatos
jų likimai švytėjo man dar negimus

girdisi kaip vėjas plaiksto
mažų semiramidžių šilką

ir jos turėjo magiškuosius ženklus
kurių nenuglostė vyrai pobūviai aksomo suknios

dangiškosios gyvatės apsiveja alkūnes
išlaižo dantiraščiu nulietus delnus