Nes aš tik paprasta mergaitė,
Maža trapi svajoklė,
Kuriai nereikia nieko,
Išskyrus naktį sniego.
Mažais žingsneliais per pusnis,
Ir nesvarbu, ar vasaros naktis,
Tipensiu pas tave, mielasis,
Ir pabandyk mane surasti.
Juk taip gražu, kai lyja žvaigždėmis,
Lyg būtų sniegas vasaros nakty.
Ir lyg bekraštė dykuma
Tau sako – mik, miegok, laba...
Užmigęs tu nesupranti,
Ar tu sapne, ar realybėje esi.
Tik pažiūrėki tu į dangų,
Ar tu matai – lyja žvaigždėmis!
Pabusti tu net nebandai,
Tau taip patinka vakarai.
Vasaros su snaigėm danguje,
Ir tu svajoji paslapčia...