Ir sudaužęs stiklą Tu nubėgi
Tais takais kartu eitais.
Tik dabar Tu bėgi vienas,
Mane palikęs amžinai.
Ir skauda širdį kaip durklu pervertą,
Ir noriu bėgt paskui Tave.
Bet išdidumas toks bekraštis,
Jisai tik vienas laiko dar mane.
Šukes rinkdama verkiu,
Aš nenoriu, negaliu...
Ir iš skausmo cigaretę
Naują vėl ir vėl imu.
Delnai krauju šviežiu pasruvę,
Ir kūnas šaltas it ledu
Aš dar bandžiau surišti virvę,
Kurią nutraukei be jausmų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-06-03 14:29:41
Mano kūryba yra tokia kokia yra.Suprantu jūs turite savo nuomonę.Pasakysiu, mano kūryboje nerasit rimuotu eilučių ir speceliai sugalvotu derinių,kad viskas derėtu.
Aš rašau jausmą. Tai ką jaučiu, galvoju, matau.
Tai yra mano kūryba.
Vieniem tai padrikos mintys, kitiem neskoninga.
Bet tai yra jausmas.
Ir tikrai dėl tokių komentarų nesiruošiu konors keisti.Tai mano jausmai ir mintys.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-03 09:10:08
Tie takai...tu jais nubėgi,
kartu vaikščiotais kadais...
Bėgčiau jais kartu - neleidžia
skausmas ir jau nebeleis.
Išdidumo rankos stiprios,
šukes rinkdama liūdžiu...
Nesurišti, niekad nesujungti
jau - po vieną, ne kartu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-06-03 07:38:14
padrikos mintys...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-03 07:36:00
siaura jausmų amplitudė