Rudeniniai voratinkliai

Nepaliesti suprasti. Nepasakyti užgavę.
Kas?

Laikas išeiti.

Prireikė ne vieno skandinančio rudens. Anksčiau viską „sugadindavo“ viltį teikianti ir galiausiai suteikianti Bobų vasara. Tuo viskas ir pasibaigdavo.
Bet.
Kartą.
Dar nespėjus išeiti šiam rudeniui Bobų vasara ėmė ir pamiršo VILTĮ (svarbesnės jai tapo asmeninės ambicijos – polemika su dėde Rudenėliu).
Žmogelis išsidraikiusių voratinklių fone liko stovėti tuščiomis...
Pirštai atsisakė gniaužti lagamino rankenėlę.
Ji išslydo. Kartu su į lagaminą neatkeliavusia VILTIMI.

O jis buvo DIDELIS.
Didesnis nei visais ankstesniais kartais...

Lyg tyčia.
SalaDrugelis

2009-06-01 09:49:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-06-02 13:05:58

O man kažkodėl būtent tokius ir norisi rašyti...:)Varge vargeli...

Anonimas

Sukurta: 2009-06-02 12:07:07

man vis kliuna mazi tekstai, tokioms didelems temoms, sekmes :)

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-06-01 11:54:18

Dėkui. O gal galėtumėte šiek tiek plačiau apie išdėliojimą?:)

Anonimas

Sukurta: 2009-06-01 10:48:44

Fragmentiškas pamąstymas. Labai jaučiamas autorės požiūris į nuotrupas, apie kurias pasakoja. Įdomus išdėliojimas, tik ne visur jis išpildytas.