Kada nors...

Mažas namelis,
O namely stalelis.
Prie jo sėdi tu...
Galbūt kada nors
Ten sėdėsiu ir aš.
Užaugęs sodelis,
O sodely bernelis...
Tai tu.
Gal būt, kada nors
Ten bus ir mergelė.
Ir galbūt tai būsiu aš.
Daili gėlelė,
Ją skina bernelis...
Tą gėlelę skini tu.
Gal kada nors tu nuskinsi
Ją man...
Mylinčios akelės,
Jos mano.
Gal kada nors
Tu žiūrėsi į jas ir ištarsi man
Myliu!..
Jurga

2009-05-31 20:49:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jilita

Sukurta: 2009-06-03 18:33:51

Nuostabu ir paprasta... Primena liaudies pasaka. :)

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-05-31 22:50:09

Saulėtas laukimas iš pačios jaunystės, mergautinės godos, nuoširdu, liaudiška. Sėkmės.

Anonimas

Sukurta: 2009-05-31 22:18:14

...puiku...liaudiški motyvai nuvilnijo tarp tos mergelės ir to bernelio, man labai patiko.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2009-05-31 21:03:06

Paprasta, žaisminga ir gražu ;)