Kai mintimis grįžtu į gimtą sodybą,
kur, apsupę baltą klėtį,
augo pušys su klevais, –
prisimenu Tave, Tėti,
pakumpusį, retais plaukais...
Kas tik užsukdavo į mūsų sodybą,
visus pavaišindavai duonine gira.
Čia užklydusiems žmonėms
visada vyravo nuotaika gera.
Išėjai į amžinybę nelauktai,
palikęs mums liūdesį ir skausmą kartu.
Tik antkapio baltos raidės byloja,
kad čia ilsiesi Tu.
Čia, kapų glūdumoje,
Tavo amžino poilsio vieta.
Iš mano lūpų tyliai sklinda malda,
Ji tik Tau, mano Tėve, skirta.
Uždegsiu keletą žvakių,
gal sušildys jos Tave, Tėve.
Gal džiaugsies, gal ir ne,
bet ir gėlių Tau padėjau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-31 20:10:58
...labai labai gražus kūrinys TĖVO aminimui...didele meile spinduliuoja...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-05-31 19:30:40
nuostabus. ilgesiu nupintas kūrinys
Vartotojas (-a): Simona
Sukurta: 2009-05-31 19:23:22
Su ilgesiu... Meile... Skausmu...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-31 18:59:56
patinka :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-05-31 17:40:15
Su meile...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-31 15:43:54
...taip...pirmą birželio sekmadienį minėsime Tėvelius , kur bebūtų, amžinai mumyse - vaikuose.
Ilgesinga Atmintis.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-05-31 15:15:58
šviesūs atsiminimai apie Tėvą ir ilgesys...