Prie gatvės elgeta sėdėjo –
Veidas sustingęs, be jausmų,
Kaip ir skardinė, kuri gulėjo
Tuščia, be litų, be smulkių.
Atrodė jaunas, tik lingavo,
Galva tarytum prisukta.
Sunki dalia, Dievuli mano,
Gyventi su tokia liga.
Monetos sunkios, rankoj karšta,
Jas palieki ir nueini.
Ką dar padėt, kai laiko naštą
Nešiesi pats su savimi.
Grįžtu atgal, jo vietoj kitas,
Pavargęs, bet ne nuo ligos,
Kažkur alus gal pradarytas
Nekantriai laukia jo burnos.
Buvęs nelaimėlis – mašinoj
Švytuoja liūdnu veideliu.
Skaudu, kai varganą likimą
Kažkas padarė sau verslu.
2009-05-31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-31 20:07:55
Prie gatvės elgeta sėdėjo –
...sunki dalia...ne visi įsikabina į tą keistą gyvenimą...patiko kūrinys...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-05-31 17:38:20
Vyksta tokie dalykai, vyksta... Liūdna...
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-05-31 15:08:15
...kokia visuomenė - tokie ir elgetos :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-31 12:43:35
Tikrai aktuali tema paliesta. Tokia tų daugelio "nelaimelių" tiesa.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-31 12:35:58
taip, gyvenimai margi... ir ta prasme. Skaudu, bet tai realija.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-05-31 10:52:27
Dauguma tų "nelaimėlių" - apsimetėliai. Duonos gabalėlio jie nenori, prašo tik pinigų.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-31 09:17:45
...liūdnai pro šypseną. Deja, yra ir tokių "uždarbiautojų". Patiko :)