Prie gatvės elgeta sėdėjo –
Veidas sustingęs, be jausmų,
Kaip ir skardinė, kuri gulėjo
Tuščia, be litų, be smulkių.

Atrodė jaunas, tik lingavo,
Galva tarytum prisukta.
Sunki dalia, Dievuli mano,
Gyventi su tokia liga.

Monetos sunkios, rankoj karšta,
Jas palieki ir nueini.
Ką dar padėt, kai laiko naštą
Nešiesi pats su savimi.

Grįžtu atgal, jo vietoj kitas,
Pavargęs, bet ne nuo ligos,
Kažkur alus gal pradarytas
Nekantriai laukia jo burnos.

Buvęs nelaimėlis – mašinoj
Švytuoja liūdnu veideliu.
Skaudu, kai varganą likimą
Kažkas padarė sau verslu.


2009-05-31