Koks vakaras! Tartum sakralinis, kiek daug jame ramybės!
Įkaitusi žemelė dvelkia medumi.
Pražydusių žiedų, svaigių kvapų plačiai pasklidusi gausybė,
Atrodo, ne kvėpuoji, bet godžiai juos geri.
Prisėsiu prie obels ant savo rankomis sukalto suolo.
Žiemos svajonės grįžo su kaupu.
Nusvirusios alyvos saulėlydžio gaisuos žėruoja,
Pilnos savų, karščiausių paslapčių.
Laimingas metas. Tiktai žmogus, ar jaučia savo laimę?
Ar besupranta dovanoto laiko vertę?
Gal rūškanas, kaip juodas debesis pro gėlę virpančią praeina,
Galvodamas, kur dar šiek tiek išgerti?
Trumpa akimirka, o gal ir ne? Gal mes tik laiką valandom skaičiuojam,
Kurios prailgsta naktį, liūdname vienatvės ilgesy,
Kai žydinčias vyšnias, alyvas kvepiančias žiemos speige sapnuojam
Ir viskas, kas gražu, atrodo, taip toli, tik ateity.
Pakeiskim laiką. Tegul, kas pilka, nereikšminga, bet būtina, nugrims į tylą,
Kaip gruntas, šaknys būsimam spalvų stebuklui
Ir vakarui, kada skaidri mintis iš kasdienybės rūpesčių dangun pakyla
Pažvelgt žemyn, lyg nuo kalnų, snieguotų jų viršukalnių.
Vakaro akimirka. Ne vakaro ji, ne akimirka, o tik gyvenimo pilnatvės,
Meilės jausmo, laimės, vertybių ir prasmės, taip pat savęs, nušvitęs suvokimas,
Kada nublanksta valdžios ir turto godulys, puikybė, tuščios aistrų naktys
Bei supranti – atėjo vakaras, bet dar ne vakaras, tiktai dienos mažutis pažinimas.
2009-05-27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-05-28 19:24:39
SUPER ;)tiesiog NUOSTABUS, ačiū ;)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-28 00:31:39
Akimirkoj tiek daug sutilpę...skambu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-27 22:45:29
gražiai plaukia mintys, man ypač du pirmieji posmai...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-27 22:35:30
Vakaro akimirka. Jinai ne vakaro ir ne akimirka, o tik gyvenimo pilnatvės,
Meilės jausmo, laimės, vertybių ir prasmės, taip pat savęs, nušvitęs suvokimas,
...daug sudėta.. iš gelmės...patiko mintis...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-27 22:01:38
Šitas tobulesnis už priešpaskutinį tavo, kurį skaičiau. Tiesa, aptikau taisytinų vietų, kurios gadina neblogą kūrinį. Viena jau paminėta komentuojančių.
Labai sausai nuskambo:
Meilės jausmo, laimės, vertybių ir prasmės, taip pat savęs, nušvitęs suvokimas,
Kada nublanksta valdžios ir turto godulys, puikybė, tuščios aistrų naktys.
Čia šitoj vietoj labai jau sausai.
Visuma - pakankamai įdomi.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-05-27 18:53:47
"Vakaro akimirka.Ne vakaro ji , ne akimirka, o tik gyvenimo pilnatvės,.....
suvokimas," - vėl noriu kištis ir taisyt
Tiesiog tobulėjat sparčiai.Puiki kalba. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-27 18:30:57
kaip akmenėlis vandens paviršiumi ... paviršiumi ... paviršiumi ...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-27 18:16:54
O man regisi: pakelės rūpintojėlis, labai artimas ir savas, žvelgia iš pakelės į vakarėjančias tolumas, susimąstęs, žinantis savo lemtį, giedriu žvilgsniu taria: žmogau, ar žinai, kad kiekviena buvimo akimirka palaima?
Putiniškas, bet plačiu mostu keleivis, šimkiškas "šventame paveiksle vakare"...Pavyko perteikti lietuvišką mąstantį žvilgsnį. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-27 17:05:29
Toks iš stambiųjų, o mintis ir laikysena išlaikyta. Gerai. Gal kiek dėl vizualinio pavidalo galima mąstyti, tačiau toks lyg nesuvaldytas, gaivališkas man visai patinka.
Vartotojas (-a): SalaDrugelis
Sukurta: 2009-05-27 16:56:41
Grazu.Gal todėl, kad atsisakyta "modernybės"...
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-05-27 16:06:05
Retai susimastome apie dovanoto laiko vertę.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-05-27 15:56:52
Labai labai... Nuostabus eilius. :)
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-05-27 15:43:39
Gražus, tapybiškas. Man ypač patiko pradžia.