Santrauka:
Jauniems, nutrūktgalviškai skubantiems vairuotojams
Kažkur ir vėl nelaimė akmeniu užgriuvo,
Kažkur ir vėl baltas gėles ant gelsvo smėlio deda,
Kažkur vilties stiklinis angelas sudužo
Ir skausmo šukėm palietė pavasarinę žemę.
Sutemo saulė motinos akyse,
Senolis ašaras sugrubusia ranka nušluostė,
Dar tik pradžia, pati jaunystė!
Atrišk, likime, savo juodą juostą!
Bet ne, likimas kurčias. Jis, matyt, beširdis,
Lyg antstolis negailestingai tuos išvaro,
Kurie gyvenimo tiesas, kitus pamiršta
Ir savo menką „aš“ didžiausiuoju padaro.
Sustok, žmogau, kada tuščia aistra užvaldo protą.
Nenori dėl savęs, sustoki dėl kitų!
Kiek nemigo naktų, svajonių buvo paaukota,
Kad mylimas ir laimingiausias žemėj būtum tu.
Žmogus ne plienas, ne asfalto luitas,
Kaip skaudžiai apsigauname, sakydami:
– Aš kietas!
Kai protas pralaimi, pasimeta užguitas,
Net ir stipriausiam dažnai gyvenime nelieka vietos.
2009-05-26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-27 00:20:16
Vietomis pernelyg deklaratyvus, dingsta poetinis trapumas. Tačiau jauniems toks paprastumas ir neįmantrumas - gal kaip tik?
Anonimas
Sukurta: 2009-05-26 17:22:52
Teisingas. Nors ir skatina, bet ne didaktinis. Gerai.
Vartotojas (-a): SalaDrugelis
Sukurta: 2009-05-26 17:04:31
Menkas "aš"... Tai taip svarbu priminti sau ir kiekvienam...Gal kaip tik tada ir pradedama judėti pirmyn...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-05-26 16:39:36
Labai geri žodžiai, verčiantys sustoti ir pagalvoti.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-26 13:59:06
Skausminga tiesa Jūsų lūpomis. Apsvaigę laisve (o tikrų tikriausia savivale),tampame "viasgaliais" savo puikybe ir nebaudžiamumu, paminame Kito egzistenciją, skaudžiai sumokame savimi, o kartais ir Kitu. Nepamokslausiu - laisvei reikia išaugti. Puikus socialinis ir mąstantis kūrinys. Ačiū.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-26 11:53:58
Paskutiniai du posmai patiko.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-05-26 10:24:37
tiesa
Anonimas
Sukurta: 2009-05-26 10:09:09
"Toks numylėtas mūsų asfaltas..."
Anonimas
Sukurta: 2009-05-26 10:06:46
...trečias posmas ypač aktualus...kartais puikybė galvoja, kad ji viena šiame pasauly...o tai tiktai didybės manija...skaudi apgaulė. Didieji nemiršta, Jie tik nueina į kitą lygmenį...Atmintyje - amžinoji gyvastis.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-26 10:01:59
"Nenori dėl savęs, sustoki dėl kitų!" - labai prasmingos, įpareigojančios mintys.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-05-26 09:49:14
Skaudi tiesa.Gal mes , kurie likome ir esame kalti, kad tai nuolatos kartojasi. Puikūs žodžiai. Norėtusi, kad išgirstų tie kurie jau nebeišgirs jau niekada.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-26 09:43:17
Atrišk, likime, savo juodą juostą!
Skausmingai svarbu... ir būtų prasminga, jei tik išgirstų - -
Sustok, žmogau, kada tuščia aistra užvaldo protą.
Nenori dėl savęs, sustoki dėl kitų!