Ak, meldžiu, būk!
tik būk žmogumi.
Aplijo sidabru kambario sienas,
gatvėse upėm pragydo asfaltas.
Varpeliais skimbčiojančios būtybės:
- Nepasiduosim, nepasiduosim!
Tik Tu
be skėčio, sušlapusiom plunksnom,
akmenėlio bate klausai,
kai šis atsidūsta:
- O kažkada žmogumi buvau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-22 23:41:35
Nu, fain, net labai fain.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-26 12:16:42
Liuks:) Švelniai išvingiuotas.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-26 11:15:32
Įdomus. Iš pradžių pamaniau, kad labai jausmingas ir veržlus bus, bet šio kraštutinumo puikiai išvengta.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-05-26 08:51:02
estetiškas ir šiltas.