Virbais, žalumu, naktimi išgyventa
Nuo tolimo, šviesiai banguojančio kranto.
Surišo, supynė į vaizdą spalvingą,
Vėl žydi kaip pieva pavasario vingy.
Ateina mergaitės nesenstančiu veidu,
Atgijus kaip knygos juoduojanti raidė.
Švelniai pakutena ir nieko nereiškia,
Kaip tau parašytas ir nesiųstas laiškas.
Ar puošia, ar skaudina? – niekas nežino,
Kai vaikštai kaip vaikas su pasakų žyniais.
Jaunystė per tolių miglas prasiskverbus
Nutirpdo nuo laiko kvėpavimą žvarbų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-06-13 18:19:36
toluma pavasario vingy... gražu
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-05-26 13:31:00
Gražu,patiko...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-26 12:24:53
Ateina mergaitės nesenstančiu veidu,
Atgijus kaip knygos juoduojanti raidė.---Šis puikus dvieilis:)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-26 11:14:31
Visai įdomiai. Lyriškai, gražiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-25 20:57:29
Jaunystė per tolių miglas prasiskverbus
Nutirpdo nuo laiko kvėpavimą žvarbų.
...labai gražiai jausmingai suskambėjo...jaudinantis...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-25 17:08:03
Lyrinis. Kai kur ritmika sušlubuoja.