Virbais, žalumu, naktimi išgyventa
Nuo tolimo, šviesiai banguojančio kranto.

Surišo, supynė į vaizdą spalvingą,
Vėl žydi kaip pieva pavasario vingy.

Ateina mergaitės nesenstančiu veidu,
Atgijus kaip knygos juoduojanti raidė.

Švelniai pakutena ir nieko nereiškia,
Kaip tau parašytas ir nesiųstas laiškas.

Ar puošia, ar skaudina? – niekas nežino,
Kai vaikštai kaip vaikas su pasakų žyniais.

Jaunystė per tolių miglas prasiskverbus
Nutirpdo nuo laiko kvėpavimą žvarbų.