Santrauka:
Iš fragmentų tūkstantmečiui.
Skiriu savo dėdei kunigui, knygų leidėjui, lietuvybės puosėlėtojui, rašytojui, knygnešiui Antanui Milukui.
Kirsnelės užutekį vėsų
Tapyk ant uolos svetimos--
Ant trupančio kranto stovėsiu,
Kol bangos saulėtekiu gros--
Pavasario spalvos iš lėto
Į vėją ir vėją išeina
Pro raudančią pėdą Poeto,
Lyg paliktą rudeniui dainą--
O rudenį, rudenį vysta
Net žvaigždės ant šito dangaus--
Vienintele mano jaunyste,
Prie tavo svajos prisiglaus
Tik Žodis, Lietuviškas Žodis,
Motulės augintas širdy,
Į Šventąjį Ąžuolą rodys--
Istorijos savo verti !
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-05-26 19:53:14
pakiliai skambus!
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-26 12:30:33
Lyriškas skambėjimas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-26 08:52:33
Pro raudančią pėdą Poeto,
Lyg paliktą rudeniui dainą--
Iš dilgčiojančio nusivylimo... į šilčiausią prisiminimą... Šventu atminimu ir viltimi suskamba.
Sodriai vaizdinga ir taip pat jautri lyrika.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-25 21:52:14
"Pavasario spalvos iš lėto
Į vėją ir vėją išeina"
Įdomus pastebėjimas (taip sakau :) ) - daug tiesos jame.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-25 18:17:40
Pakiliai ir aistringai. Gyvenimas atiduotas tarnystei, tautos išlikimui - jos kalbai. Sklandus. Žmogaus likimas įpintas į gamtos amžiną grožį. Net labai patiko. Ačiū. Gal tokie likimai ir jam panašūs turėtų šviesti tūkstantmečio minėjime.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-05-25 16:32:59
Kaip gera prisiliesti prie tokių žodžių...
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-05-25 16:03:54
Nieko neprikiši – užsimota ir padaryta. Švelni lyrika aplieja medum.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-25 15:27:48
...puiki Atminimo lyrika...skaudžiai ir tauriai prisiliesta prie Kito Gyvenimo. Didi giminystė.
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2009-05-25 14:17:22
labai gražu. ramu.