Kirsnelės užutekį vėsų
Tapyk ant uolos svetimos--
Ant trupančio kranto stovėsiu,
Kol bangos saulėtekiu gros--

Pavasario spalvos iš lėto
Į vėją ir vėją išeina
Pro raudančią pėdą Poeto,
Lyg paliktą rudeniui dainą--

O rudenį, rudenį vysta
Net žvaigždės ant šito dangaus--
Vienintele mano jaunyste,
Prie tavo svajos prisiglaus

Tik Žodis, Lietuviškas Žodis,
Motulės augintas širdy,
Į Šventąjį Ąžuolą rodys--
Istorijos savo verti !