Renku į žiedlapį šaltą rasą,
Žvaigždžių pūgoj aš gyvenu.
Kas naktį dangų žvaigždėtą
Bandau apglėbti savo žvilgsniu.
Nakties tamsoj gėlės išnyko,
Laukais atšliaužia ūkų migla.
Žvaigždė sušvitusi nukrito
Tarsi ramybės tyli malda.
Pažėrė džiaugsmo kibirkštėlių,
Smilgą palaikė savo delne.
Iš šlamančių nakties šešėlių
Išsives paklydusią mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-26 23:41:46
Man taip pat paskutinis labiausiai patiko,bet ir visas-jaunatviškai mielas kūrinėlis :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-25 21:56:56
Na, na... :) Vaizduotė ir jausmas - labai gražūs. O tobulėti galima. Ir man labiausiai patiko - paskutinis posmas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-25 12:30:05
Iš šlamančių nakties šešėlių
Išsives paklydusią mane
...romantiškai skamba...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-25 11:59:19
...graži lyrika...tokia mirguliuojanti :)