Kaip varpo šerdį daužo dienos širdį
Ir daugiabalsis išjutimų aidas čiurlena iš mažos širdies
Į nustebimo sklidinas akis, į suklusimo tylą,
Į alkio, troškulio išaštrintas jusles...
Din - dan...
Saulėtekis - saulėlydis...
Ir aš, ir ta mažutė skruzdėlė, kuri taip atkakliai ropoja mano delnu,
Ir bankininkas po sočių pietų, ir sąvartynų žmogiški šešėliai -
Din - dan...
Žiaurių žmonių žiauriems Dievams aukotųjų kančia ir išbarstyti kaulai,
Iš jų akiduobių seniai išsikalė žolė, o šonkaulius apklojo šaknys.
Din - dan,
Gyvybė pilas tarsi iš Gausybės rago iki žmogaus,
Nes maitoti gentainį - ir pramoga, ir menas.
Din - dan,
Paklaidžioję draugystės sudėtingam labirinte, mes grįžtame atgal,
Nors daug ženklų, kad niekur net nebuvome išėję.
Din - dan...
Saulėtekis - saulėlydis...
Kaip varpo šerdį daužo dienos širdį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-20 19:28:11
...bandymas susivokti...gyvybės pulsas ir ramybė...nustebusiu žvilgsniu po įvairialypį pasaulį
...mes grįžtame atgal, Nors daug ženklų, kad niekur net nebuvome išėję.
Patiko.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-20 18:54:19
pasimečiau še(i)rdyse- mat klausos nebuvau užaštrinęs, bet po to įsiklausiau...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-05-20 17:53:22
kad pažinti pasaulį užtenka stebėti skruzdę ant delno
Din - dan...
Saulėtekis - saulėlydis...
/ gyvas eiliukas / :)