Ei,
Nematomi žmonės juokiasi.
Keliauja laukais,
Su ryšuliais ant arklių.
Miškais, laukais
Prasiskyrusiais į du.
Tai laikas, kuris veda tolyn.
Sek mane.
Gilyn į žemę, į pradžią,
Atvirsti tuo kuo jau buvau,
Keliauju rasti žadėtąjį altorių.
Sek mane.
Ei,
Tai stiklas, tai ne žemė,
Ne dievų buveinė.
Tai nebuvo tai, ko mes ieškojom,
Ne, tai nebebuvo tai ko ieškojom..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-20 19:36:05
...Tai nebuvo tai, ko mes ieškojom... liūdna...tarsi, savęs įprasminimo paieškos.
Patiko, gili mintis.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-20 19:04:03
taip laukais lėtai užaugam...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-05-20 12:42:11
Kiek daugiau klausimų, nei atsakymų sukeliantis tekstas, todėl pasėjama abejonė autorės patirtimi.Kvietimas sekti labai atkaklus, tačiau finale kelionė lyg ir nepasiekia tikslo.O ar tikslas buvo?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-20 11:57:29
Labai dar vaikiškas.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-05-20 11:33:02
kūrinio dinamiškumas, veržlus išgyvenimas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-05-20 10:06:23
Daug pasikartojimų, esmė yra, kurk ir dar kartą kurk, neblogai :)