Išeiti
Sutūps balandžiai miegantys ant bokštų,
Čia jų namai, negriaunami ir nepastatomi iš naujo...
Ir gal jau šiąnakt eis tave kažkas pavogti,
Ir nesuspėsi savęs nuo to apsaugot.
Užmiegančio pasaulio fonuos vaikščios
Miražų baltos vėlės su šaukiančia daina -
Bus išėjimo valandos, pažįstamos ir grakščios,
Ir tokios šviesios, kad eit ir eit iš čia.
Prabus balandžiai miegantys ant bokštų,
Čia laikini namai, kad būtų naktys jaukios,
Ir jau išeidamas matai, kaip graudžiai gali šokti
Gražiausi rytmečiai, kurie dabar tave taip šaukia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-20 10:06:20
Liūdesingai, bet švieisiai, skaidriai lyriškai. Kažkur girdėjau tokią metaforišką ar prietaringą versiją, kad balandžiai tai mirusių sielos. Čia priminė:) Ypač gražiai - -
Prabus balandžiai miegantys ant bokštų,
Čia laikini namai, kad būtų naktys jaukios,
Ir jau išeidamas matai, kaip graudžiai gali šokti
Gražiausi rytmečiai, kurie dabar tave taip šaukia.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-20 08:31:47
Taip melancholiškai lyriškai nuskambėjo.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-19 22:56:45
Jaukus kūrinys: ir su jausmu, ir su elementaria lyrika, ir su poetiniu pajautimu. Išmąstyta įtikinamai. Kūrinį skaičiau balsu, ką darau nedažnai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-05-19 18:54:45
išėjimo liūdesiu persunkti ..net miegantys balandžiai, /kuo daugiau neprisirišimo , tuo mažiau liūdesio/