Išeiti
Sutūps balandžiai miegantys ant bokštų,
Čia jų namai, negriaunami ir nepastatomi iš naujo...
Ir gal jau šiąnakt eis tave kažkas pavogti,
Ir nesuspėsi savęs nuo to apsaugot.
Užmiegančio pasaulio fonuos vaikščios
Miražų baltos vėlės su šaukiančia daina -
Bus išėjimo valandos, pažįstamos ir grakščios,
Ir tokios šviesios, kad eit ir eit iš čia.
Prabus balandžiai miegantys ant bokštų,
Čia laikini namai, kad būtų naktys jaukios,
Ir jau išeidamas matai, kaip graudžiai gali šokti
Gražiausi rytmečiai, kurie dabar tave taip šaukia.