Tyloj išblukęs garsas
Pavirto šnabždesiu
Žvilgsniu išaustas kelias
Užžėlė ilgesiu
Dykumoje akių nelyja
Viltis apklota rudeniu
Į tuščią šulinį įkritęs juokas loja
Tik niekaip nepavirsta vandeniu
Kada, kokiu keliu ir ar tikrai ateisi?
Pabūk bent vėju
kol nelyja liūdesiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-17 13:40:52
Vienatvė be krašto turtinga, padovanos skaidrų ilgesį ir nerimą, šiais keliais ir ateis tikėjimas liūdesiu. Patiko. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-17 12:24:01
įdomus teksto formavimas, netgi jausmai skaitomi kitaip - o tas gerai.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-16 22:28:07
Stiprus įspūdis. Man patiko.