Vienatvė

Tyloj išblukęs garsas
                           Pavirto šnabždesiu
Žvilgsniu išaustas kelias
                           Užžėlė ilgesiu

Dykumoje akių nelyja
            Viltis apklota rudeniu
Į tuščią šulinį įkritęs juokas loja
            Tik niekaip nepavirsta vandeniu


Kada, kokiu keliu ir ar tikrai ateisi?
Pabūk bent vėju
                          kol nelyja liūdesiu.
Mielas Draugas

2009-05-16 21:33:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-05-17 13:40:52

Vienatvė be krašto turtinga, padovanos skaidrų ilgesį ir nerimą, šiais keliais ir ateis tikėjimas liūdesiu. Patiko. Ačiū.

Anonimas

Sukurta: 2009-05-17 12:24:01

įdomus teksto formavimas, netgi jausmai skaitomi kitaip - o tas gerai.

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-05-16 22:28:07

Stiprus įspūdis. Man patiko.